Baimė - ne kliūtis pasiekti savo svajones

11/17/2018

Kada pradėjau eiti sąmoningumo keliu dažnai jausdavau baimę. Buvau įsitikinusi, kokia aš nedrąsi mergina. Atsigręžus į save supratau, kaip aš bijojau visko. Bijojau pasakyti sutiktam žmogui, teisybę, kaip aš bijau pasirodyti kvailai, kažko nežinodama. Ir dar daugybė kitų situacijų, kurios man pasitaikydavo kasdienybėje. Bendraujant su aplinkiniais ar tiesiog žvelgiant į save iš šalies, pastebėjau, kiek daug pykčio ir nemeilės jausdavau sau. Bandydama būti gera sutiktam pašnekovui, tačiau taip ir nepasakydama savo pozicijos, savo nuomonės jeigu ji skiriasi nuo kito žmogaus. Ir reikėjo daugybės praktikų, daugybės savęs laužymų, kol pagaliau leidau sau pripažinti, kad aš esu drąsi ir galiu dalintis savo mintimis, jausmais, savo svajonėmis....net ir tada kai jos atrodo nerealios. Man jos realios, tikros, nes aš žinau, kad svajonėse gimsta atsakomybė už savo gyvenimą. Kada aš sau įvardinu ko noriu, aš visais būdais ieškau taikos savyje ir su aplinka, kad mano svajonė virstų realybe. Turėjau savo gyvenime nuostabią svajonę, kažkada palikti namus, kuriuose buvo nuolatiniai barniai, pykčiai, nemeilė...sulaukusi keturiolikos metų, užvėriau duris ir taip palikau tą etapą praeičiai. Daug palaikymo tikrai nesulaukiau, kad taip pasielgiau, nors gyvenant kartu pasitaikius progai mane visada vydavo iš namų. Taip vydavo, jei būsiu negera, jeigu neklausysiu kas man sakoma. Tačiau tai kas buvo sakoma, mano supratimu nekurdavo vertės nei man nei aplinkai. Nusprendus išeiti supratau, kad turėsiu daug mokytis, kad baigčiau vidurinę mokyklą ir galėčiau įstoti į universitetą.

Buvo lengva, nes aš apie tai svajodavau kaip baigusi vidurinę mokyklą aš mokinsiuosi universitete. Nors niekada to nemačiau savo šeimoje, tačiau skaitydavau straipsnius kaip tai pakeičia kitų gyvenimus. Aš tikrai nuolat apie tai svajojau...ir mano svajonė po keturių metų tapo realybe. Įstojau į universitetą. Buvau labai laiminga, nes tai buvo mano pergalė prieš visų mane nepalaikančių žmonių kalbas. Tada supratau kaip yra svarbu tikėti ir pasitikėti savimi ir savo svajonėmis.

Kalbos liko kalbomis. Mano gyvenimas studijų laikais keitėsi teko daug mokytis kartu derinti darbus, veiklas, tačiau mano atsakomybės jausmas buvo stiprus. Supratau, kad jeigu aš noriu - vadinasi aš galiu. Buvau tikra, kad tai tik pradžia, kad tai tik minimumas, ką aš galiu pasiekti. Daug žmonių sutikusi drasinau ir drąsinu eiti savo svajonių išsildymo keliu.

Man svajonės suteikia sparnus ir aš skrendu jų įgyvendinimo link. Ką renkiesi Tu?